Paslaugos verslui

Skolos įmokos paskirstymas tarp pagrindinės skolos ir palūkanų dažnai priklauso nuo skolos sutartyje nustatytų sąlygų. Vis dėlto, jeigu šalys nesusitarė kitaip, kreditoriaus gautos įmokos iš skolininko, paskirstomos sekančia eile:

pirmiausiai  atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu;

antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą;

trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms( delspinigiams, baudoms) mokėti;

ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinę skolą padengti.

Jei šalys sutartyje nesusitarusios dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą. Taigi jei skolininkas atlikdamas mokėjimus  kreditoriui mokėjimų paskirtyje nurodo, kokias sumas skiria pagrindinei skolai ir kokias – palūkanoms, netesyboms dengti, tai nedraudžia kreditoriui gautas įmokas iš kreditoriaus paskirstyti įstatyme nustatyta tvarka, t.y. pirmiausiai užskaityti išlaidas, palūkanas( kurių mokėjimo terminas suėjęs) ir tik tada pagrindinę skolą.

Bauda ir Delspinigiai – tai sankcija už netinkamai vykdomą sutartį, nesumokėtą įsipareigojimą. Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami kai skola nesumokama laiku, o bauda gali būti nustatoma tiek už termino praleidimą, tiek už kitokį sutarties sąlygų pažeidimą.

Delspinigių dydis yra nustatomas šalių susitarimu, gali būti skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

Bauda gali būti nustatyta įstatymų, sutarties ir teismo. Konkrečia pinigų suma arba procentu (nuo sumos).

Atkreiptinas dėmesys, kad netesybos skaičiuojamos nuo sutarties kainos be PVM.

Įstatymas numato, kad delspinigiams ir baudoms išieškoti taikomas šešių mėnesių senaties terminas, t.y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų delspinigius už 6 mėn. laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos.  

Jei kreditorius ir skolininkas sutartyje susitaria skolos apmokėjimo terminus, laikoma, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo sekančios nustatyto termino dienos.

Jei šalys dėl termino nesusitaria taikomos įstatymo nuostatos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai. Netinkamu įvykdymu laikomas ir termino praleidimas. Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Jei terminas apmokėjimo nenustatytas skolininkas privalo atsiskaityti per septynias dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo(išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais turi būti sudarytos sąlygos skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę). Taigi, šiuo atveju delspinigių skaičiavimas pradedamas praėjus septynioms dienoms po kreditoriaus pareikalavimo ar kito protingo termino.

Pažymėtina, kad specialieji įstatymai gali nustatyti kitus delspinigių skaičiavimo pradžios momentus. Pavyzdžiui, dėl delspinigių susijusių su darbo santykiais.

Už praleistą terminą apmokėti gali būti taikomos šalių sutartos palūkanos arba įstatyme numatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos.

Palūkanų dydis apibrėžtas LR civiliname kodekse. Kreditorius gali reikalauti kompensacinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. 

Verslo sektoriuje už praleistus apmokėjimo terminus pagal komercines sutartis (perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus) gali būti taikomas  Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal šį įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentai( 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma).

Didesni negu įstatymo nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria, tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams. Kitu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas.  Ar susitartas palūkanų dydis yra sąžiningas ir protingas kiekvienu atveju priklauso nuo indvidualių aplinkybių.

Kreditorius iš skolininko gali reikalauti kompensuojamųjų palūkanų arba netesybų,  priklausomai nuo to, kurie didesni, kas reiškia, kad kompensuojamosios palūkanos, ir netesybos, ir kiti nuostoliai priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, būtų įskaitomos viena į kitą.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad mokėjimai už prekes ar paslaugas turi būti atlikti ne vėliau kaip per 30dienų. Pagal paminėtą įstatymą apmokėjimo terminas skaičiuojamas:

1) per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai prekių pirkėjas, paslaugų gavėjas ar darbų užsakovas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą;

2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos.

3) per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos kai sąskaita faktūra pateikiama užsakovui anksčiau nei pateiktos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai;

4) jeigu įstatymuose ar komercinėje sutartyje yra nustatyta priėmimo ar patikrinimo procedūra– per 30 kalendorinių dienų nuo prekių, paslaugų ar darbų priėmimo ar patikrinimo dienos.

Komercinėje sutartyje maksimalus apmokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas iki 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Jei  laikotarpis viršija 60 kalendorinių dienų, tokia komercinės sutarties sąlyga laikoma negaliojančia ir mokėjimai už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi būti atlikti per 30 kalendorinių dienų.